2015–2016 m. m.

Mūsų kelionė į Turkiją

                      Mūsų klasė dalyvauja projekte „Prisijunk prie mūsų!“, ir 4 mokiniai iš klasės (Sofija,Vadimas, Ilja ir aš) buvome išrinkti dalyvauti partnerių iš 6 šalių – Italijos, Lietuvos, Lenkijos, Ispanijos, Turkijos ir Vokietijos – susitikime Turkijoje.                     

                      Kelionė prasidėjo spalio 18 d. – sekmadienio rytą. Mes visi susitikom prie Akropolio 9 val. ryto. Nors išvažiavom tik savaitei, buvo sunku atsisveikinti su tėvais. Kelyje iki Vilniaus mes daug šnekėjom, aptarinėjom, kaip mums seksis. Vilniaus oro uoste mes atidavėme lagaminus ir laukėme mūsų pirmojo skrydžio iki Stambulo. Lėktuve galėjome žiūrėti filmus, žaisti žaidimus, skaniai pavalgėme. Stambulo oro uoste laukėme mūsų antrojo skrydžio iki Kayserį. Atskridę į Kayserį labai jaudinomės, bet viskas buvo nuostabu: mus pasitikusi Ilayda (mes, mergaitės, pas ją gyvenome) labai apsidžiaugė ir apkabino, mums buvo labai malonu. Atvažiavę į šeimas, kurios mus priėmė gyventi, susipažinome, visi buvome labai šiltai priimti.

                      Pirmadienio rytas prasidėjo nuo ekskursijos mokykloje. Mokiniai buvo labai draugiški, daugiausiai norėjo sužinoti apie mus ir Lietuvą. Paskui mokiniai ir mokytojai, dalyvaujantys projekte, susirinko kabinete, kur rodė prezentacijas apie savo šalis. Po užsiėmimų mokykloje mes leidom laiką mieste, apsilankėme laikrodžių bokšte „Kayseri Saat Kulesi“. Vakare mes dalyvavome turkiškame vakarėlyje Kapadokijoje, kur stebėjome tradicinius šokius.

                      Antradienį buvo sporto diena. Mokiniai galėjo pasirinkti, kuo jie nori užsiimti: futbolu, krepšiniu, tenisu, tinkliniu. Mes pasirinkome futbolą, linksmai pažaidėme ir praleidome laiką su mokiniais. Po pietų mes ir vėl buvome mieste, ieškojome dovanų savo tėvams. Vakare mes buvome pas Ilaydos draugę Džerą, pas kurią svečiavosi mergaitė vardu Jana iš Vokietijos. Labai gerai susibendravusios mes linksmai leidom laiką.

                      Trečiadienis buvo ekskursijų diena, ir mes važiavome į Kapadokiją! Ten mes matėme daug nežemiškų peizažų. Mes apsilankėme požeminiame mieste Derinkujiu. Tai aštuoni aukštai požeminių labirintų (apie aštuoniasdešimt metrų gylyje). Po to mes aplankėme vienuolyną Čiavušin, kur apžiūrėjome vienuolių gyventas vietas. Po to važiavome pažiūrėti, kaip daromi vazonai iš molio, o viena mergaitė iš Italijos, Rosseta, pabandė padaryti mažą vazonėlį. Pavakare mes nuvažiavome pažiūrėti tradicinių šokių. Tai buvo labai neįprasta ir įdomu.

                      Ketvirtadienis prasidėjo kelione iki Erdžijes kalno „Erciyes Dagi”. Ten yra slidinėjimo kurortas, ir mums pasakojo apie jų planus dėl papildomo kurorto statybų. Vėliau mes liftais pakilome į kalnus. Pasigrožėjome vaizdais, nusifotografavome ir nusileidome į apačią. Paskui visi ėjome į kavinę atsigerti arbatos ir pasišildyti. Grįže į Kayserį važiavome namo pailsėti. Vakarą praleidome kavinėje su Ilayda, Jana, Džera ir Sofija.

                      Penktadienis buvo liūdniausia diena, nes turėjome su visais atsisveikinti. Ryte linksmai leidome laiką su mokiniais, daug šypsojomės, bet kada atėjo laikas atsisveikinti, pasidarė labai liūdna,kai kurie net verkė. Dieną prabuvome namie, o vakare vėl leidom laiką kavinėje su naujaisiais draugais iš Ispanijos ir Turkijos.

                      Šeštadienio rytas buvo sunkus, oro uoste mes su ašarom atsisveikinom su mūsų mergaitėmis ir ėjome laukti lėktuvo. Žinojome, kad diena bus sunki, nes mūsų laukia du skrydžiai ir po to ilgas kelias iš Vilniaus į Klaipėdą. Bet galų gale mes buvome laimingi sugrįžę namo.  

                      Va taip ir baigėsi mūsų kelionė į Turkiją. Mes pasiilgome mūsų naujų draugų ir vis dar bendraujame su jais per socialinius tinklus. Jie sako , kad labai laukia mūsų savo šalyse, todėl mes aktyviai dirbsime ir stegsimės, kad galėtume susitikti su jais ir vėl!

Ksenija Vasiljeva,7b kl.